Vakarinis Mergežerio krantas įrėmintas dviejų pailgų, apie pusės kilometro ilgio kalvų, kurias atskiria to paties pavadinimo upeliukas. Tai tartum siena užstojanti besileidžiančią saulę. Pietiniame gūbryje, iškilusiame į 222–jų metrų aukštį virš absoliutinio jūros lygio, kadaise buvo įrengtas Kačėniškės piliakalnis. Iš vienos pusės jo šlaitas baigiasi ties ežeru, o iš vakarų žemapelkė, kuri iš tikrųjų yra vėliau aiškiai matomos aukštapelkės kraštas arba lagas, platesnis dėl to, kad čia išsilieja minėtasis Mergežerio upelis. Šlaitų aukštis skaičiuojant nuo vandens paviršiaus aukščiausioje kalvos vietoje siekia 22 metrus. Nuo piliakalnio viršūnės, kur aikštelės plotas apie 660 m², atsiveria vaizdas ne tik į ežerą, bet ir į kitame krante sustingusias Švenčionių aukštumos bangas. Jos, beje, yra keliais metrais aukščiau nei piliakalnis ir aplinkinės viršūnės šalia jo. Nors viršūnės ir apaugusios mišku, bet medžiai vaizdžiai kartoja žemės išgaubtumą. Taigi galima daryti prielaidą, jog žmonės pasirinko šią vietą piliakalnio įrengimui ne tik dėl aukščio. Galbūt jis beveik iš visų pusių buvo apsuptas vandens barjero. Piliakalnio šlaituose yra buvusių griovių su pylimais likučių. Rytinis šlaitas buvęs statesnis ir praeityje yra nušliuožęs į ežerą.

2012 metais iškirtus ant piliakalnio augusius medžius išryškėjo visa Kačėniškės piliakalnio didybė ir objektas tapo vizualiai patrauklus. 2013 m. atlikti piliakalnio tvarkymo bei pritaikymo lankymui darbai. VĮ "Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos" atliko žvalgomuosius archeologinius tyrimus, kurių metu užfiksuoti bent du kultūrinio sluoksnio horizontai, leidžiantys daryti išvadą, kad piliakalnis buvo apgyvendintas dviem etapais – vėlyvosios brūkšniuotosios keramikos laikotarpiu (I tūkst. pr. Kr. pabaiga) bei ankstyvosios grublėtosios keramikos periodu (I tūkst. pradžia – I tūkst. vidurys). Atliekant archeologinius tyrimus buvo rasta smulkių, ugnyje buvusių akmenukų, keletas gyvulių kaulų, ištirpusios keramikos ar molio tinko žymių, brūkšniuotosios keramikos liekanų, o taip pat keramikos dirbinių fragmentų, turinčių lygų arba gruoblėtą paviršių, bylojantį apie skirtingus Kačėniškės piliakalnio apgyvendinimo laikotarpius.