Kryžiaus kelias atkuria visą Kristaus Sugavimo istoriją ir Kančios kelią, jame siekta kuo tiksliau atkartoti Jėzaus laikų Jeruzalės topografiją, orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu. Šis kelias įrengtas gražiame gamtiniame kraštovaizdyje - stačiais šlaitais ir giliomis raguvomis išraižytame, mišku apaugusiame Neries slėnyje ir Cedrono slėnio šlaituose.
Bendras šio kelio ilgis, atstumai tarp stočių žingsniais ir netgi pėdomis atitinka Šventosios žemės realijas. Čia įrengtos 20 mūrinės koplyčios, tiltas per Kedrono upelį, 1 mūrinis ir 7 mediniai vartai, trys stotys įrengtos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje. Pagrindinė ansamblio dominantė – Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia – simbolinis Golgotos kalnas.
Istorijos ištakos apie Vilniaus Verkių Kalvarijas siekia keturioliktąjį amžių, kai didysis kunigaikštis Jogaila įsteigė Vilniaus vyskupiją ir Verkių žemes užrašė vyskupams. Tuo laikmečiu Verkiuose įsikūrė vyskupų rūmai, o kiek arčiau miesto — vyskupų iniciatyva XVII a. įkurtos Kalvarijos. Šie du kultūros paveldo objektai, esantys Verkių regioninio parko pietinėje dalyje, šiandien yra tarsi du dideli katalikų tikėjimo bastionai, susiformavę kaip atskiri architektūriniai kompleksai.
Šiandien Verkių Kalvarijos po išgyventų tragiškų laikmečių vėl prikeltos tolesnei savo misijai. Čia kasmet vyksta didelės šventės, renkasi maldininkai. Šią vietą pamėgę ir turistai bei poilsiautojai – jie gėrisi nuostabiu kalvotu kraštovaizdžiu, šimtamečiu pušynu, pro šią teritoriją tekančiu Kedrono upeliu bei netoliese esančiu šaltiniu.
Einami Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus keliu nepasiklysite - jame įrengtos nuorodos, rodyklės, stulpai žymintys atstumą, informaciniai stendai bei kita poilsiui skirta infrastruktūra.