Kalvystės muziejus atidarytas 1992 m. šaltkalvio Fr. Grimo kalvės vietoje. Pirmajame aukšte daugiausia vietos skirta medžiagai apie žymaus Klaipėdos meistro G. Kackės kalvę. Eksponuojama autentiška kalvės iškaba, ištisa vitrina paties G. Kackės rankomis pagamintų medinių formų raidėms ir skaičiams lieti, kalvio antspaudas. Čia atkurtas G. Kackės kalvės interjeras. Ekspozicijoje taip pat matome G. Kackės ir kitose Klaipėdos kalvėse pagamintus dujinius žibintus, žemės ūkio padargus, darbo įrankius, kalvės durų vyrius.

Antrajame muziejaus aukšte eksponuojami Klaipėdos krašto kapinių kryžiai, tvorelės, varteliai, Didžiosios Lietuvos kryžiai-saulutės, architektūrinės Klaipėdos senamiesčio namų detalės, žvejybos įrankiai, namų apyvokos daiktai. Ši ekspozicija atspindi dviejų kultūrų – Didžiosios ir Mažosios Lietuvos – pėdsakus. Mažosios Lietuvos kryžiai puošti augaliniu ornamentu. Didžiosios Lietuvos, ypač Žemaitijos, kryžiai puošti saulutėmis, žvaigždutėmis, žalčiais, mėnuliais ir kitais pagonybės simboliais. Pagal eksponatų išdėstymą salėje išryškėja dviejų kultūrų skirtumai.

Pirmajame aukšte yra 7 eksponatai iš Karaliaučiaus miesto katedros: durų fragmentai, kalti ąžuolo lapai, tujų šakos, kaltinis vėžys. Metaliniai kryžiai Klaipėdos krašte paplito jau XVIII a. Šio krašto kryžiuose nėra Nukryžiuotojo. Jo vietoje – porcelianinė lentelė su poetišku posakiu ar mirusiojo pavarde ir data. Ornamentai Mažojoje Lietuvoje sudaryti iš susuktų spiralių, užbaigti gėlių žiedais ar lapais. Visi Kalvystės muziejaus ekspozicijoje ir kiemelyje esantys kryžiai datuojami XIX a. pab.–XX a. pr. Kalvės-muziejaus kiemelyje eksponuojami ypač meniški XIX a. pab.–XX a. pr. Klaipėdos kapinių kryžiai ir tvorelės.