Dvaro sodyba priklausė vokiečiui Richteriui ir dvare veikė saldainių fabrikas. Po to valdęs Richterio sūnus Nikolajus per Antrąjį pasaulinį karą emigravo į Vokietiją. Po karo dvare įsikūrė "Tautų draugystės" tarybinis ūkis, o jį panaikinus tapo bešeimininkis.

Nuo 2019 m. atkuriama dvarvietė, tvarkoma aplinka, išlikę dvaro fligeliai ir kiti pastatai. Siekiama sukurti kūrėjų rezidenciją ir lėto gyvenimo erdvę.