Aukštis: 35 – 36 m, ilgis palei upės vagą: 40 m. Netoli Karmazinų piliakalnio, Dūkšta pasuka į pietus, neįveikusi stataus 55 m aukščio klonio šlaito. Stiprios srovės nuolat ardomas šlaitas tai vienur, tai kitur nuslenka, atidengdamas šlaitą sudarančių nuogulų sluoksnius.Viršutinė Karmazinų atodangos dalis labai užgriuvusi dėl biraus smėlio tarpsluoksnių, slūgsančių tarp molio ir morenos sluoksnių. Žemiau esantis smėlio tarpsluoksnio storis apie 20-50 cm. Smulkiame geltoname smėlyje aiškiai matomi balkšvo aleurito ir pilko moliosluoksneliai. Tai prieledyninių marių nuosėdos. Jos suspaustos ir išlankstytos, nes buvo Žemės paviršiuje prieš užslenkant jauniausiam – Nemuno – ledynui, palikusiam viršuje slūgsančią moreną . Apatinėje skardžio dalyje, nuvalius deliuvį, galime patyrinėti priešpaskutiniojo – Medininkų – ledyno moreną. Tai pilkas kietas įvairaus storio plokštelėmis skylantis moreninis priesmėlis su nuosėdinių ir kristalinių uolienų žvirgždo bei gargždo apvalainukais. Geologinių tyrimų duomenimis Medininkų apledėjimas Europojetruko per 60 000 metų (nuo 198 iki 132 tūkst. metų). Šio ledyno nuogulos Dūkštos apylinkėse slūgso 25-30 m gylyje, o jų storis kai kur viršija 50 m. Upės vagoje galime patyrinėti seniausią į Žemės paviršių išeinančią šių apylinkių moreną, paliktą Žemaitijos ledyno, atslinkusio prieš 302 tūkst. metų, o ištirpusio maždaug prieš 252 tūkst. metų. Tai labai kietas rusvai pilkas moreninis priesmėlis, kurį pagal geologinių gręžinių duomenis dar aptiktume maždaug iki 20 m gylio.