Juodkrantės pietinė dalis, vadinama Karvaičiais, susidarė XVIII-XIX a. sandūroje. 1793 m. Prūsijos valdžia išsiskyrė 1,5 ha. žemės ir leido perkelti užpustomą Karvaičių bažnyčią. Kiek piečiau jos įsikūrė 3 sodybos, vėliau atsikėlė dar 6 žvejų šeimos. Kaimelį valdžia vadino Naująja Juodkrante. Šis pavadinimas įsitrvirtino ir kartografijoje.

Tai padriko, kupetinio užstatymo sodybų grupė. Karvaičių ir Žvejų gyvenvietės vertingas kuršininkų gyvenimo būdo palikimas. Urbanistinėms, architektūrinėms bei etnografinėms vertėms išsaugoti įkurtas Juodkrantės urbanistinis draustinis.