Kauno Ohel Jakov choralinė sinagoga pradėta statyti dar 1871 m. kaip asmeninis turtingo kauniečio pirklio – Levino Minkovskio – užmanymas. Šalia sinagogos buvo pastatyti ir mediniai ūkiniai pastatai bei gyvenamasis namas rabinui, be kurio religinė sinagogos veikla būtų tik nesusipratimas. Tuo metu, kai buvo statoma sinagoga, žydai Kaune sudarė šiek tiek daugiau nei pusę miesto gyventojų ir po dešimtmečio nuo pastatymo sinagoga perduota visai gausiai Kauno žydų bendruomenei. Ši sinagoga veikė ne tik kaip maldos namai, ji tapo tiek kantorių, tiek orkestrų koncertų vieta, tad jos religinę funkciją iš dalies papildė ir kultūrinė. Sinagogos atvirumas visai bendruomenei ilgainiui sąlygojo ir jos dinamiškus fizinius pokyčius – tarpukariu sinagoga buvo plečiama stengiantis patenkinti bendruomenės poreikius: 1924 m. sinagoga pratęsta iki sklypo ribos, 1937 m. pastatytas dar vienas priestatas laiptams.

Tarpukariu Kaune žydai sudarė reikšmingą miesto gyventojų dalį, tad nenuostabu, kad mieste veikė daugiau nei 20 sinagogų ir žydų maldos namų, tačiau šiandien Laikinojoje sostinėje išlikę tik septyni anksčiau žydų maldos namais buvę pastatai bei viena veikianti – choralinė Ohel Jakov sinagoga E. Ožeškienės gatvėje. Nors sinagoga stipriai nukentėjo dar Antrojo Pasaulinio karo metais, sovietinės okupacijos metu jos sutvarkymui ar esamos būklės palaikymui lėšų bei dėmesio nebuvo skiriama, tik 2001 m. atstatytas buvęs suniokotas sinagogos kupolas. Šioje vienoje iš dviejų šiuo metu veikiančių sinagogų Lietuvoje (kita – Choralinė sinagoga Vilniuje) įsikūrusi ir Kauno žydų religinė bendruomenė.