Kino teatrą "Romuva" 1939 metais atidarė verslininkai Antanas ir Petras Steikūnai. Pastatas Laisvės alėjoje buvo statomas dvejus metus, tačiau kino propaguotojams kilo įvairių nenumatytų rūpesčių ir savo duris lankytojams kino salė atvėrė tik po metų. Kai kurie amžininkai prisimena, kad tuo metu "Romuvos" šeimininkams konkurentai siūlė net 50 tūkstančių litų, kad jie atsisakytų šio sumanymo. Pradėjusi veikti "Romuva" buvo pripažinta "erdviausiu, moderniausiu ir originalumu pralenkiančiu ne tik Kauno, Lietuvos, bet ir kai kuriais atvejais net Baltijos šalių kino teatrus".
Tačiau kino teatras miestiečiams tarnavo tik vienerius metus - jo veiklą nutraukė antrasis pasaulinis karas, kurio metu "Romuva" buvo nacionalizuota, o programos turinį ėmė griežtai kontroliuoti Valstybinė kinofikacijos valdyba. Nepaisant to, "Romuvos" kino teatras kelioms miestiečių kartoms tapo gražių, romantiškų prisiminimų vieta.
Nepaisant visų sunkumų bei iššūkių, "Romuva" tai - istorija ir nostalgija dvelkiantis kino teatras, kuris vėl atgimęs žiūrovus pasitinka su jaunatvišku šūkiu – naujas kvėpavimas! Kino centras "Romuva" - ne tik tradicinė kino teatro erdvė, neformalioje teatro aplinkoje vyksta susitikimai su autoriais, kino meno tyrinėtojais, rengiami edukaciniai užsiėmimai bei kita įvairiapusė šiuolaikiška ir inovatyvi edukacinė ir pramoginė veikla.
Naują kvėpavimą įgavusi "Romuva" yra ne tik Lietuvos kino istorijos dalis bei Kauno miesto Laisvės alėjos veidas, tačiau ir vienintelis veikiantis istorinis kino teatras laikinojoje sostinėje.