Žvanga ginklai, girdėti karių kalbos ir žirgų žvengimas. Tai – po Kauno pilimi prasmegusi karalienės Bonos Sforzos kariuomenė. Karališkoji armija visuomet pasiruošusi apginti miestą. Ši ir daugiau legendų paslaptingai apipina seniausią mūrinę Lietuvos pilį, esančią Kaune.

Neramiais kryžiuočių laikais kanopų taukšėjimas ir plieno ašmenų žvangėjimas pilies teritorijoje aidėjo ilgus metus. Tiesiausias kelias prasiskverbti į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės širdį buvo per Kauną, nes Kauno pilis buvo svarbiausias gynybinių pilių linijos, saugojusios vakarinį pasienį, punktas.

Net viduramžių kronikose stabmeldžiai lietuviai giriami kaip karžygiški kovotojai. Ne kartą Kryžiuočių ordino kariaunos nesėkmingai stengėsi persikelti per Nemuną. Buvo siunčiami net šnipai išsiaiškinti Kauno pilies sienų storio, gylio ir aukščio! Galiausiai 1362 m. kovą priešams pavyko. Kryžiuočiai tarp Nemuno ir Neries iškasė griovį, supylė pylimą ir pasirengė nuožmiai apgulčiai. Po įtemptos kovos kryžiuočiai pilį sugriovė, o pergalę pažymėjo šventomis velykinėmis mišiomis ant griuvėsių. Padavimas byloja, kad kunigaikštis Vytautas, dar būdamas mažas, visa tai matė ir pažadėjo kryžiuočius sutriuškinti.

Po šešerių metų ant vidinių sienų pamatų iškilo antroji Kauno pilis, kurios mūrai dar mena svarbų pasiruošimą Žalgirio mūšiui. Visgi, 1408 m. gavus Magdeburgo teises, Kaunas virto svarbiu ūkio ir administracijos centru, o pilis tapo reprezentacinė. Ištesėjęs senai duotą pažadą, Vytautas dažnai apsistodavo mylimoje Kauno pilyje ir priimdavo svečius. XVI a. čia buvo įkurtas kalėjimas, kuriame kalėjo ir garsiojo Aukso ordos chano Achmato sūnus Šig-Achmatas. Dažnas kaunietis porina, esą pilyje vaidenasi, o pro mūro sienas girdėti ramybės nerandančių kalinių aimanos.

Tarp dviejų didžiausių upių, Nemuno ir Neries, stovinčią Kauno pilį dažnai šturmuodavo priešai. Bet štai, praėjus daugiau nei 650 metų, ja džiaugiamės patys, tikime, džiaugsis ir ateities kartos. Gal ir tiesa, kad vietovardis "Kaunas" kilęs nuo žodžio "kautis"? Stipri kovotojų dvasia dar išlikusi tiek vietinių širdyse, tiek Kauno pilies sienose.