Keturi karaliai ir karalienės, trys kunigaikščiai, dvylika prezidentų, popiežius Jonas Paulius II ir kiti žymus žmonės iš viso pasaulio – visi jie yra aplankę Kauno Rotušę ir pasirašę miesto garbės svečių knygoje. Laikinosios sostinės traukos centru tapusi Rotušės istorija prasidėjo beveik prieš 500 metų, kai buvo padėtas pirmasis pamato akmuo. Kiek magistrato nutarimų ir teismo sprendimų nuo jų paskelbta, o kiek laimingų jaunavedžių yra nulipę monumentaliaisiais laiptais – nesuskaičiuosi. Tai – istorijos vartai, kurie jungia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, okupacijų ir šiuolaikinius laikus.

Kauno Rotušės 53 metrus siekiantis bokštas – Senamiesčio dominantė – švyti raudonų stogų peizaže. Rotušėje veikusių įstaigų istorija – marga. XVI a. čia rinkosi miesto valdyba, veikė magistratas. Patalpose buvo įkurta stačiatikių cerkvė, artilerijos šaudmenų sandėlis, o vėliau Rotušė tapo caro laikinąja rezidencija. 1850 m. statinys paverstas ugniagesių stebėjimo punktu, po to – teatru. Galiausiai po restauracijos čia buvo įrengti Santuokų rūmai ir pirmasis muziejus Kauno mieste.

Visgi, Kauno Rotušės aikštė mena dar senesnius laikus. Ji yra pagrindinė ir seniausia aikštė Kaune, šurmuliuojanti jau nuo viduramžių: čia veikė aštuonios vaško lydymo krosnys, vyko turgūs, mugės ir buvo rengiamos įvairios iškilmės. Metai iš metų Kauno miesto širdį vis papildė monumentalūs statiniai ir skulptūros: Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčia, Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčia, Zabielų namai, Siručio rūmai, paminklas vienam ryškiausių lietuvių poetų Maironiui bei atminimas žemaičių vyskupui Motiejui Valančiui.

Bene 20 metų statytos Kauno Rotušės pamatuose vis dar glūdi vienas florinas ir midaus statinaitė. Šis tradicinis kraitis linki miestui klestėti ir tapti turtingesniam. Šie linkėjimai Kaunui pildosi jau penktą amžių...