Nuo 1885 m., o ypač paskutiniame XIX a. dešimtmetyje Kaune ir jo priemiesčiuose išsiplėtė kareivinių ir kitų tvirtovei reikalingų pastatų statyba, didžiausias karinis miestelis pastatytas Žemuosiuose Šančiuose. Nuo 1886 iki 1896 m. čia pastatyti 365 įvairios paskirties statiniai. Čia įsikūrė du pėstininkų pulkai (110 Kamos ir 109 Volgos), artilerijos brigada, pontonų batalionas, 28-oji artilerijos brigada, tvirtovės gaisrininkų komanda, karo balandžių stotis ir kt. Pastatyta įgulos cerkvė. Karinis miestelis suplanuotas, prisilaikant taisyklingo stačiakampio planavimo principų. Nutiestas dabartinis A. Juozapavičiaus prospektas.
Teritorija į pietvakarius nuo prospekto buvo skirta kareivinėms, jų aptarnavimui reikalingiems ūkio statiniams. Čia taip pat stovėjo arklidės ir jas aptarnaujantys statiniai. Teritorijoje toliausiai į pietryčius, pastatai priklausė 28 artilerijos brigadai: trejos mūrinės trijų aukštų kareivinės, vadovybės korpusas, priėmimo pastatas, du mediniai namai šešiems batalionų vadams, medinis namas brigados vadui, karininkų susirinkimų pastatas, mokomosios komandos vado namas, du mūriniai dviejų aukštų namai karininkams, medinis namas trims jaunesniesiems karininkams, skalbykla, dirbtuvė, pirtis, kalvė, arklidės, vežiminė, ceikhauzas, kalvė, parako sandėlis, šešerios arklidės 53 arkliams, arklidė 100 arklių, arklidė 56 arkliams, veterinarijos ligoninė, intendantūros sandėlis, mediniai 1, 2, 3, 4, 5, 6 baterijų sandėliai, keturi rūsiai-ledainės.
Pirmojo pasaulinio karo metu dalis pastatų nukentėjo, tačiau po karo juos perėmė Lietuvos kariuomenė: įsikūrė antrasis pėstininkų pulkas, artilerijos dalinys, o dalyje 28 artilerijos brigados ir pontonų bataliono perkėlos statinių įkurtos ginklų dirbtuvės.
Po Antrojo Pasaulinio A. Juozapavičiaus (tuo metu Kapsuko) prospekto pietvakarių pusėje išlikusius statinius perėmė Sovietų Sąjungos (nuo 1992 m. Rusijos) kariuomenės daliniai, o buvusių ginklų dirbtuvių teritorijoje įsikūrė karo technikos remonto gamykla. Buvo pastatyta naujų stambių korpusų, angarų, garažų, visi senieji ūkio statiniai nugriauti. 1993 m. Pasitraukus Rusijos kariuomenei, dauguma statinių perėjo Kauno miesto savivaldybės žinion. Karo technikos gamyklos bazėje įsikūrė VĮ "Magnalis", remontuojanti troleibusus (dabar čia veikia įvairios UAB), dalis pastatų atiduota Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos Kauno rinktinei. Kiti pastatai išnuomoti įvairioms privačioms bendrovėms. Didžiosios kareivinės ir dalis statinių liko tušti, šiuo metu privatizuoti.