Žydai Kėdainiuose įsikūrė XVII a. I-ojoje pusėje, kuomet miesto savininkas Kristupas Radvila 1627 m. leido oficialiai apsigyventi aplink Senają rinką. Ilgainiui ši miesto dalis tapo tankiausiai apgyvendinta, tad ilgainiui vietos gyventojai šią aikštę pradėjo vadinti žydų rinka. Jau 1655 m. minima pirmoji Kėdainių žydų medinė sinagoga stovėjusi šiaurinėje rinkos dalyje.

Kėdainiuose gyveno kelios garsios talmudistų Kacenelenbogenų giminės kartos, miestą pavertusios svarbiu judaizmo studijų centru. 1727 m., būdamas septynerių, mokytis čia atvyko vėliau visame pasaulyje Vilniaus Gaono (t. y. genijaus) vardu išgarsėjęs Elijas ben Šlomas Zalmanas (1720-1797). Manoma, kad kelerius metus Kėdainiuose besimokiusį būsimąjį Vilniaus Gaoną mokė vienas garsiausių Jeruzalės Talmudo komentatorių, kėdainietis Mošė ben Simonas Margolis (1710-1780). Kėdainiuose taip pat gimė ir augo garsus žydų Apšvietos – haskalos – ir sionizmo atstovas Mošė Leibas Lilienbliumas (1843-1910).

1877 m. Kėdainiuose stovėjo daugiau nei 400 žydams priklausiusių namų, tiesa, daugumą jų buvo mediniai, todėl dėl tankaus šios vietovės apstatymo ir medinio užstatymo gaisrai itin dažnai aplankydavo Kėdainius. XIX a. pabaigoje daugiau nei pusė miesto gyventojų buvo žydai. Nemaža dalis žydų užsiėmė amatininkyste. 1899 m. minimi 85 batsiuviai, 45 siuvėjai, 35 duonkepiai, 22 dailidės, 17 mūrininkų, 8 kalviai ir 35 kepurininkai. Tarpukariu žydai sudarė apie trečdalį viso miesto gyventojų.