Manoma, kad pirmoji medinė koplyčia pastatyta 1523 m. (ją iki 1597 m. pasisavino evangelikai reformatai). 1622 m. bažnyčiai paskirtas 31 valakas žemės. 1700 m. per miestelio gaisrą bažnyčia ir visi klebonijos pastatai sudegė. Tais pačiais metais pastatyta nauja. 1801 m. gerokai remontuota. XIX a. pradžioje prie bažnyčios veikė parapinė mokykla.

1838 m. prašyta leisti statyti naują bažnyčią, tačiau stačiatikių dvasininkijos vyresnybė 4 m. nepareiškė savo nuomonės ir taip trukdė gauti leidimą. Medinė bažnyčia pastatyta 1842–1844 m. (architekto Krasinskio projektas). 1863 m. balandžio 13 d. kunigas Petkevičius bažnyčioje perskaitė sukilėlių atsišaukimą. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia sugriauta. 1927–1933 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1933 m. rugsėjo 29 d. konsekravo vyskupas Justinas Staugaitis. Statyba rūpinosi kanauninkas Vaclovas Dambrauskas (1941 m. nužudytas komunistų). Kanauninkas Vaclovas Dambrauskas palaidotas prie bažnyčios. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia gerokai apgriauta. Nugriautas bokštas po karo neatstatytas. Bažnyčios bokštas buvo atstatytas vadovaujant kunigui Julijonui Miškiniui.

Bažnyčia istoristinė, stačiakampio plano, bazilikinė, su bokšteliais. Vidus 3 navų (šoninės žemesnės), turi 12 altorių. Šventorių juosia akmenų ir ažūrinė plytų mūro tvora.