Bunkeris ant Ratnyčios upelio kranto patrauks dėmesį tų, kurie nori pajusti gamtos grožį, istorijos paslaptingumą. Šioje vietoje bunkerį 1947 m. įsirengė partizanai Pranas Suraučius-Ąžuolinis, Bronius Kukauskas-Kiškis ir Bronius Sinkevičius-Paukštis. Jiems talkino Vytautas Sadauskas-Strazdas, tuo metu gyvenęs legaliai ir į partizanus išėjęs tik kitų metų pavasarį. Jis vienintelis sulaukė Nepriklausomybės dienų, dalinosi prisiminimai apie bunkerio statybą. Keturi vyrai per naktį iškasė duobę, sumontavo iš anksto paruoštus ir tą naktį atvežtus rąstelius. Iškastą atliekamą smėlį sumetė į Ratnyčios upelį. Atokiau, aplink statybos vietą, patikimi žmonės stovėjo sargyboje.

Žvelgdami į bunkerius, galime juos skirstyti pagal naudojimą, planą, konstrukciją. Tačiau buvusių partizanų lūpose, bunkeriai dar vadinami laimingais ir nelaimingais (jei buvo išduoti, tapo žūties vietomis). Šis, tapęs prieglobsčiu laisvės kovotojams, saugojęs juos nuo okupantų laikytinas laimingu. Minėtieji partizanai savo likimą pasitiko kitoje vietoje. Bunkeris pirmą kartą atstatytas 1997 m., antrąkart – 2004 m.