Dvaro pavadinimas – Lubowo, Lubow, Liubow, Lubów – greičiausiai bus kilęs iš panašios prūsiškos šaknies žodžių "liubas", "šliubas", kurie lietuvių kalba reiškia "meilė", "santuoka". Galėjo būti, kad kadaise nuo užkariavimų besitraukdama į Lietuvos gilumą čia Gerėjos (dabar – Žalesos) upės slėnyje apsigyveno prūsų bendruomenė. Netoli Vilniaus esantis Liubavas − vienas seniausių Lietuvos dvarų. Jau 1546 metais Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto dvaro iždo knygoje detaliai aprašyti tuo metu remontuoti Liubavo tvenkiniai. Senųjų aktų archyvas, Varšuva. Liubavo dvaras iki pat XX a. vidurio išliko aukščiausių valdžios pareigūnų nuosavybe, garsėjo ne tik gamtos turtais, bet ilgainiui tapo mėgstama šviesių aristokratų, talentingų kultūros ir meno žmonių rezidencija.