Piliakalnis yra pelkėmis apjuostos aukštumos pakraštyje, aukščiausioje jos vietoje, nuo XIX a. pabaigos smarkiai apardytoje žvyrduobių. Išliko apie 60 m ilgio ir 16-18 m pločio aikštelės dalis (buvo apie 50 m pločio). Aikštelėje ir šlaituose yra kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta lipdytos keramikos. Vidutinio statumo piliakalnio šlaitai buvo iki 20 m aukščio. Piliakalnis minimas ir Kerėžių vardu. Piliakalnis datuojamas I tūkst.-II tūkst. pradžia.