Išraiškingas, retais lapuočių medžiais apaugęs piliakalnis miestelio pietvakariniame pakraštyje, prie tvenkinio, Dūkštos upelio dešiniajame krante. Į gana statų beveik 18 metrų aukščio Bonos pilimi dar vadinamą piliakalnį galima įkopti specialiai įrengtais mediniais laiptais. Viršuje esanti aikštelė ovali ir gana didelė – jos ilgis daugiau kaip 60, o plotis – 40 metrų. Nuo čia atsiveria dailių apylinkių vaizdai.

Piliakalniai mūsų protėviams buvo gynybos nuo priešų, dvasios stiprybės bei susikaupimo vieta, jie mena garbingą, šlovingomis kovomis garsėjančią Lietuvos praeitį. Gynybai sustiprinti aplink Maišiagalos piliakalnį anuomet buvo iškastas iki 4 metrų gylio ir net 30 metrų pločio griovys, o už griovio supiltas aukštas (4 metrų) ir platus (25 metrų) pylimas. Šiandien šio piliakalnio (kaip ir daugumos Lietuvoje esančių) gamtinė charakteristika pakitusi. Tai lėmė laikui bėgant natūraliai kintanti gamta bei vykdomi archeologiniai kasinėjimai.

Vykdant tyrimus piliakalnyje atrastas nemažas kultūrinis sluoksnis, žmonių gyvenimą menančių daiktų ar statinių. Po beveik 2 metrų storio molio sluoksniu buvo rasta brūkšniuotosios keramikos, įvairiausių metalinių dirbinių, įrankių bei papuošalų, aptikti apdegusių medinių pastatų fragmentai, gyvulių (avių, kiaulių ir kačių) griaučiai. Tai patvirtina, kad Maišiagalos piliakalnio istorija siekia I tūkstantmetį po Kr. Papėdėje buvo įsikūrusi apie 1 ha plotą užimanti gyvenvietė, kuri ilgainiui buvo apleista. II tūkstantmečio pradžioje piliakalnis buvo atnaujintas – pastatyta medinė pilis, XIII–XIV amžiuje kėlusi rimtą grėsmę Vilniaus kryptimi žygiuojantiems kryžiuočiams.

Medinė Maišiagalos pilis ne kartą skendo liepsnose ir vėl kilo iš pelenų. Lemtingas buvo XV amžius, kai kryžiuočių ordinas užėmė pilį, išsivedė daugiau kaip tūkstantį belaisvių ir sudegino pilį. Po to ji atstatyta nebuvo. Piliakalnio papėdėje, šalia tvenkinio įrengta atokvėpio aikštelė su mediniu stalu bei suolais kviečia lankytojus pailsėti ir pasimėgauti vietovės grožiu bei ramybe.

2002 m. minint 625-ąsias Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mirties metines Maišiagalos piliakalnio papėdėje pastatytas paminklas – iš lauko akmenų padaryta kompozicija, kurios autorius skulptorius Domas Čiapas. Paminklas atsirado visuomeninės Algirdiečių organizacijos ir Kunigaikščio Merkelio Giedraičio ainių dėka.