Atkurtas XVIII amžiaus pradžios Joniškio Turgaus aikštės maketas stovi šiandieninėje Joniškio miesto aikštėje. Čia spietėsi svarbiausi Joniškio, savivaldos, Magdeburgo teises ir privilegijas iš Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Zigmanto III Vazos 1616 metais liepos 4 dieną gavusio, miesto pastatai.

Šiaurinėje aikštės maketo dalyje stūkso iškili dabartinės Joniškio Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios pirmtakė – 1601–1605 metais klebono Benedikto Sviechovskio rūpesčiu, parapijiečių bei kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio lėšomis statyta senoji mūrinė bažnyčia, turėjusi net septynis šventųjų titulus, tarp jų ir dabartinį. Prie šventoriaus, į pietus nuo bažnyčios, glaudžiasi špitolė, seniausias šaltiniuose žinomas mūrinis pastatas tuometinėje Žemaičių vyskupystėje. Joje dienas stūmė miesto varguoliai, išlaikomi iš karališkos Šiaulių ekonomijos lėšų.

Aikštės maketo pietrytinėje pusėje aptinkame svarbiausią, tuometinės Joniškio valdžios namą – medinę miesto Rotušę – miesto magistratą, kuriame buvo sprendžiami svarbūs miesto savivaldos reikalai, vyko teismai, buvo kalinami nubaustieji, bausmes kentę prie gėdos stulpo... Nekartą sudegusią Rotušę miestelėnai vis atstadydavę, privalomai suveždami jos sienoms rąstų. Dabartyje Joniškio Rotušė – seniausias miesto savivaldos simbolis – neišliko, jos pamatai ilsisi po Baltąja sinagoga. Netoliese surasime ir Joniškio magistrato galvos – burmistro, turtingų miestiečių ir miesto pareigūnų – suolininkų, tarėjų, vaitų namus.

Senojoje Joniškio Turgaus aikštėje susitinka iki šių dienų išlikusios penkios pagrindinės istorinės miesto gatvės – Upytės, Šiaulių (dabar Šiaulių Senoji), Dvaro (dabar – Žemaičių), Žagarės ir Vokiečių (dabar – Livonijos). Turgaus aikštėje pagal Magdeburgo privilegiją vyko metiniai prekymečiai, mugės, kassavaitiniai turgūs.