Akmuo slūgso Šilkalnių geomorfologiniame draustinyje, brandžiame miške ant šlaito. Kalvos papėdėje įrengtas informacinis stendas ir patogūs laiptai prieiti iki akmens. Netoliese yra kita aukšta kalva su stačiu šlaitu, vietos žmonių vadinama Blizgės kalnu.

Seniau viršutinėje akmens dalyje buvo į žmogaus pėdą panaši įduba. Yra keletas pasakojimų apie Martyno akmens vardo kilmę. Pagal vieną iš jų, šioje vietoje buvo užmuštas iš dvaro pabėgęs kumetis Martynas. Pono tarnai jį surado miegantį ant akmens ir nukirto galvą. Kalbama, kad kažkur prie akmens turėtų būti ir Martyno kapas. Lietuvių padavimuose didžiuliai akmenys dažnai siejami su velniu. Martyno akmuo – ne išimtis. Kalbama, kad vieną naktį velnias sumanė šiuo akmeniu sugriauti Šaukėnų bažnyčią, tačiau benešant gaidys pragydo. Supykęs dėl bergždžio darbo, nelabasis sviedė akmenį į mišką, kur ir tebeguli.