Medžiokalnis – tai kalva, apaugusi lapuočių mišku, kuriame vyrauja ąžuolai. Medžiokalnio miškas – 900 m. ilgio ir 550 m. pločio, šlaitai statoki – iki 12 – 15 m. Medžiokalnio botaninis draustinis užima 79 ha plotą. Čia auga 335 augalų rūšys, iš kurių 12 rūšių yra saugoma. Botaniniu draustiniu ši kalva buvo paskelbta nuo 1960 m.

Medžiokalnis apipintas legendomis bei pasakojimais, pasiekusiais mūsų dienas. Menamas šventasis ąžuolas – iš po kurio šaknų tryškęs šventas vanduo, netoli jo kūrenosi šventoji ugnis ir stovėjusi deivės Medeinės statula. Anot tautosakininko L. Jucevičiaus, rašiusio 1874 m., iš kalno ėję požemiai į Kražius ir Linkaučius. Medžiokalnyje jodinėdavę ir medžiodavę ponai. Iš čia ir kilęs medžiokalnio vardas, buvęs Kražių dvaro žvėrynas. Čia ilsėdavosi karalius Žygimantas Augustas, kunigaikščiai Kęsgailos, Radvilos, Chodkevičiai.

Dar tarpukario laikotarpiu Medžiokalnyje pradėta statyti kryžius, kurie kelis kartus buvo perstatyti. Dabar tebestovi nykstantys, pastatyti 1926, 1975 ir 1989 m. Šiandien Medžiokalnis – pamėgta Kražių jaunimo susibūrimo vieta. Čia kasmet švenčiamos Joninės, deginami laužai, rengiami koncertai ir įvairūs kiti renginiai.