XIX a. Kretingos dvaro Vasaros sodas tapo reprezentacine grafo Juozapo Tiškevičiaus valda. Jame mėgo pasivaikščioti dvaro svečiai ir vasarotojai iš Palangos bei Prūsijos kurortų. Nežinia kuriuo metu lankytojų patogumui abiejuose pirmojo tvenkinio krantuose pastatyti didžiuliai akmenys su iškaltais suolais. Pietvakariniame krante, slėnyje, į vakarus nuo tiltelio, stūkso bevardis akmuo-suolas.

Dešiniajame šiaurrytiniame pirmojo tvenkinio krante, už dvaro rūmų į Padvarių kaimo pusę, ant kalvos, virš apleisto krioklio stūkso Meilės akmuo – lauko akmens luite iškaltas dvipusis suolas. Kada šis akmuo buvo iškaltas – duomenų neišlikę. Šalia akmens auga sena dvikamienė liepa – meilės, vaisingumo, motinystės simbolis.

Legenda pasakoja, kad čia lankydavosi Rusijos imperatorė Jekaterina II su širdies draugu, tuomečiu Kretingos dvaro savininku Platonu Zubovu. Deja, P. Zubovas Kretingos dvarą įsigijo 1806 m., kai jo mylimoji imperatorė jau buvo mirusi (1796 m.).

Dvaro tarnautojas Vladislovas Suchanekas yra minėjęs, jog šis akmuo seniau buvęs fontane priešais rūmus, ant jo stovėjusi vario lydinio moters skulptūra. Fontaną panaikinus, akmuo-postamentas nuvežtas prie tvenkinio ir iš jo padarytas dvipusis suolas.

Kretingiškiai tiki, kad įsimylėjėliai būtinai turi prisipažinti apie savo jausmus prie Meilės akmens, tuomet jų ryšys bus tvirtas ir ilgas. Moterys ir merginos tikėjusios, kad vyriškį ar vaikiną pasodinus į įsimylėjusios merginos išsėdėtą vietą, šis ją įsimyli. Galbūt todėl ir dvipusis akmuo-suolas imtas vadinti Meilės akmeniu.