Druskininkų pakraštyje, atokiau nuo Čiurlionio gatvės, įspūdingame triaukščiame mediniame pastate veikiantis Miško muziejus su parku aplink ne tik padeda pasisemti žinių, bet ir pakelia nuotaiką įvairaus amžiaus lankytojams.

1976 m. šioje vietoje miškininko Algirdo Valavičiaus iniciatyva buvo įkurtas miško muziejus ant vištos kojos, ko gero, tam, kad persipintų žinios apie gamtą ir vaikystės pasakos. Dar ir šiandien gyvi prisiminimai apie tai, kaip charizmatiškasis A.Valavičius guviai atskleisdavo girios paslaptis, o jam bekalbant iš po apykaklės išlįsdavo prijaukintas voveriukas...

Deja, 1992 m. muziejus buvo sudegintas, tačiau vietoje jo ilgainiui pastatytas dabartinis, trigubai didesnis, kuriame telpa ne tik gamtos eksponatai, bet ir renginių erdvė, medžio skulptūros ir interaktyvūs ekranai. Ekspozicijų salėse į kiekvieną stendą norisi įsižiūrėti geriau, nes gyvūnų iškamšos išdėstytos kaip tikrovėje – raiste tarp kupstų matomi paukščių lizdai, pakrūmiais sėlina lapė, paslaptingai vinguriuoja gyvatė... Tad nieko nuostabaus, kad čia ilgiau užsibūti nori vaikai. Muziejaus darbuotojos pasakoja, kaip elgtis, kai miške išvysite briedį – jei ausys pakeltos, sprukite kuo greičiau, o jei nuleistos į šonus, girios milžinas, tikėtina, ramus.

Atskiro aprašymo vertos muziejaus ir parko skulptūros – nuo milžiniško judančio ąžuolo su iššokančiais plėšikais muziejaus viduje iki "Eglės žalčių karalienės" pasakos veikėjų, kur šalia Ąžuolo, Uosio, Beržo, Drebulės ir jų mamos Eglės auga ąžuolas, uosis, beržas, drebulė ir eglė. Kasmet skulptūrų daugėja, nes šioje vaizduotę žadinančioje vietoje vyksta medžio drožėjų plenerai.