Piliakalnis įrengtas atskiroje masyvioje kalvoje Laukupės kairiajame krante. Aikštelė beveik keturkampė, pailga PR-ŠV kryptimi, 50x38 m dydžio, buvusi apjuosta pylimu, kuris geriausiai išlikęs V pusėje, kur yra 0,5 m aukščio, 5 m pločio. Piliakalnį šlaituose juosė du griovių-pylimų žiedai. 3-3,5 m žemiau aikštelės iškastas 3 m pločio, 0,5 m gylio griovys ir supiltas 210 m ilgio, 1,8 m aukščio, 8 m pločio pylimas. Jo išorinis 3,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į antrą 3 m pločio, 0,5 m gylio griovį, už kurio supiltas antras 275 m ilgio, 2 m aukščio, 10 m pločio pylimas 4 m aukščio išoriniu šlaitu. Šlaitai statūs, 20-30 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, Š aikštelės krašte stovėjusio trianguliacijos bokšto, P šlaitu einančio kelio, nuardžiusio pylimus. Aikštelė dirvonuoja, pamažu užauga krūmais, šlaitai apaugę mišriu mišku. Piliakalnis žinomas ir Laukupėnų vardu. Visose piliakalnio pašlaitėse, 5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rastas molinis verpstukas, brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, šlako, gyvulių kaulų. 1909 m. ir 1911 m. L. Kšivickis ištyrė didesnę aikštelės dalį - daugiausia jos pakraščius, iš viso 860 m2. Piliakalnis mažiausiai kartą buvo rekonstruotas. Jo pirminė ovali aikštelė buvo mažesnė - vos 32x20 m dydžio, apjuosta 1 m gylio, 6 m pločio grioviu. Vėliau ji išplėsta užlyginant griovį. Aikštelės pakraščiuose aptikti netaisyklingi akmenų grindiniai, sudėti per du kartus. Čia kultūrinis sluoksnis buvo iki 1 m storio. Jame rasti 472 dirbiniai: titnaginių peilių nuolaužos akmeniniai: kirvių dalys, išgrąžos, galąstuvai, trintuvai moliniai: verpstukai, liejimo formos kauliniai: smeigtukai, adatos, ylos, ietigaliai, skaptai, durklai geležiniai: peiliai, pjautuvėliai, įmovinis ietigalis ir jų fragmentai, ylos, kabliukai, smeigtukai, kaltas, dildė žalvariniai: smeigtukai, grandinėlių fragmentai, segės dalis, kabučiai ir kt. Tyrinėjimų metu taip surinkta nemažai lipdytos keramikos, gyvulių kaulų, molio tinko. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga - I tūkst.