Gargždelės kaime esanti Orvidų sodyba, garsėja akmenų skulptūrų muziejumi. Jį įkūrė Vilius Kazimieras Orvidas (pranciškonas brolis Gabrielius, O. F. S.), padedamas savo tėvo Kazimiero Orvido. Orvidų sodyba susideda iš daug dalių – akmenų, medžių, tanko, senų daiktų ir t.t. Apie ją nieko negali spręsti be visumos, pamatęs vieną akmenį. Gali studijuoti kiekvieną nedidelį tos visumos elementą, bet viskas susideda iš kompozicijų. Iš pradžių atrodo, kad tai paprastas akmuo, bet įsižiūrėjęs gali pastebėti, jog kažkas yra pakeista, kad sudarytų dar didesnę mistiką ir sukeltų dar daugiau apmąstymų.

Sodyba išraižyta takų takelių, kad ir pasiklysti nesudėtinga. Daugelį metų iš Salantų apylinkių į sodybą buvo vežami melioratorių sunaikinimui pasmerkti rieduliai, šimtamečiai ąžuolai, griaunamose sodybose likę etnografiniai daiktai, iš kapinių pašalinti seni kryžiai. Iš akmenų ir ąžuolų kamienų sudėliotos architektūrinės kompozicijos, tarp kurių pastatytos ir V. Orvido sukurtos akmens skulptūros, kryžiai, paminklai su tautine ir religine simbolika. Ilgainiui sodyba įgavo milžiniško trikampio formą – krikščionių ikonografijoje tradicinę Apvaizdos akį, kurią apjuosė kanalai, akmenų ir žemių pylimai. Kiekvienas Orvidų sodybos lankytojas savaip supras Viliaus sukurtą pasaulį, tačiau abejingųjų jo kūrybai tikrai nebus.

Akmenyse tiek daug paslėptos mistikos. Blogas žmogus čia negali ilgai ištverti, o ieškantieji vėl sugrįžta. Tai dvasingumo centras, į kurį gali ateiti visi – ir pikti, ir nusivylę, ir pakylėti, ir laimingi.