Herkaus Manto gatvė yra turėjusi keletą pavadinimų: XVIII a. Ilgoji gatvė, XIX a. Libauer Str. – Liepojos gatvė, 1939-1944 m. Geringo, po II – ojo pasaulinio karo – Montės gatvė. Kada konkrečiai pervadinta Herkaus Manto vardu – tiksliai sunku pasakyti.

Paminklo eskizas buvo parengtas 1971 m. Skulptorius Vytautas Mačiuika. Eskizui pritarė tuometis Klaipėdos Vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Žalys. Architektas Gytis Tiškus suprojektavo skverą specialiai šiam paminklui. Projektas sustabdytas Vilniuje. Jį vykdyti buvo leista po Brežnevo mirties 1982 m. Vilniuje buvo nulietas 4 m. aukščio monumentas. Skulptūra pasirodė esanti per didelė, jos statyti neleista.

Herkaus Manto skulptūra atidengta 1983 m. spalio 28 d., bet ne skvero centre, o nišoje. Vietoj numatyto 40 cm. aukščio postamento – tik 20 cm. Per atidarymą buvęs užrašas "Herkus Mantas" netrukus dingo, o skulptūra pavadinta "Sargybinis". Nepriklausomybės metais užrašas atkurtas.

Herkus Mantas, Monte, Monts (nužudytas 1273m.), Didžiojo prūsų sukilimo (1260–74) prieš kryžiuočius žymiausias vadas. Notangas. Jaunystėje, vokiečių paimtas įkaitu, Magdeburge išėjo riterio mokslus, išmoko vokiškai. Paleistas grįžo į Notangą. 1260 m. prūsams sukilus, Herkus Mantas buvo išrinktas notangų vadu. Laimėjo keletą mūšių. 1262 m. pradžioje su kelių gretimų prūsų žemių (sembų, varmių, bartų) sukilėliais buvo apgulęs Karaliaučiaus pilį; per puolimą sunkiai sužeistas.

Po Herkaus Manto vadovaujamų sukilėlių pergalių didžioji Prūsos krašto dalis laikinai išsivadavo iš Vokiečių ordino valdžios. Sukilimo pabaigoje veikė su mažu kovotojų būreliu krašto gilumoje, traukėsi į šiaurę, kur buvo silpnesnės kryžiuočių jėgos. Slapstėsi, kryžiuočių nužudytas.