Ant Jūros upės kranto, Bažnyčios skvere prie Švč. Trejybės Romos katalikų bažnyčios, 2009 m. gegužės 30 d., vykstant miesto dienoms "Tauragiškiai – tūkstantmečiui", buvo atidengtas paminklas Kęstučio apygardos partizanams atminti. Jį sukūrė tauragiškis, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, skulptorius Regimantas Midvikis (1947–2015).

Tai originali, šiuolaikiškų meninių formų, skulptūrinė kubo pavidalo figūra iš raudono poliruoto granito. Ji simbolizuoja sunaikintą, išsprogdintą partizanų slėptuvę, vadavietę, bunkerį. Skulptūra yra iš trijų stambių fragmentų: plastinė dalis (viršutinė), pjedestalas ir cokolis. Pjedestalo apačioje stambiu šriftu nurodyta, kad paminklas skiriamas Kęstučio apygardos partizanams, išskiriami ir tragiškų kovų metai – "1944–1953". Plastinėje dalyje, visose keturiose plokštumose, stambiomis skulptūrinėmis detalėmis pateikta keletas religinių ir tautinių simbolių, kurie tose plokštumose kiek įgilinti. Visų keturių plastinės dalies plokštumų akcentai – alegorija, primenanti, kad XX a. viduryje lietuvių tauta stovėjo istorijos kryžkelėje. Buvo ujama, tremiama, bet nepalūžo ir priešinosi. Ši koncepcija labai išraiškingai pateikiama per plokštumų susikirtimo dinamiką, monumentalumą, ekspresyvumą, granito plastiką.

Paminklas primena, kad 1946 m. rugsėjo 12 d., sujungus penkias rinktines, buvo įkurta Jungtinė Kęstučio apygarda (nuo 1948 m. balandžio – Kęstučio apygarda), apėmusi visą pietinę Žemaitiją ir gyvavusi iki 1953 m. Apygardai vadovavo ryžtingi ir garbingi vadai: Juozas Kasperavičius-Visvydas, Jonas Žemaitis-Tylius-Vytautas, Henrikas Danilevičius ir kiti.