Nutiesus Žemaičių plentą, šiam istoriniam įvykiui atminti pastatytas paminklas. Parinkta vieta magistralės pradžioje, ant Milikonių kalno, nuo kurio atsiveria vaizdas į Senamiestį ir Vilijampolę. To meto spaudoje Žemaičių plento atidarymas buvo plačiai aprašytas, minėtas ir paminklas: "Žemaičių plento atidarymo iškilmės prasidėjo ankstų sekmadienio rytą netoli Kauno, tuojau už jo priemiesčio Vilijampolės. Čia yra Žemaičių plento pradžia, čia pastatytas gražus obeliskas, kuris išreiškia pagrindinius susisiekimo uždavinius - pažangą, jėgą ir greitį", "Pirmasis šventės programos punktas buvo prie VIII forto, tuojau už Vilijampolės prie Paminklinio obelisko. Prie šio obelisko iškilmingai ir atidarytas plentas: Respublikos prezidentas perkirpo juostą, kas turėjo simbolizuoti, jog plentas jau užbaigtas ir atidaromas. Obeliskas vaizduoja apvalią koloną, iš trijų pusių paremtą kontraforsais. Viršūnėje dekoratyvinė dalis vaizduoja dievo Perkūno galvą su žaibais ir dviejų jo valdomų žirgų galvomis. Obelisko atskiros dalys simbolizuoja: kolona - kilimą į aukštybes - pažangą, perkūnas - jėgą, žaibai - greitį, Perkūno valdomi žirgai - veržimasi pirmyn; pagaliau patys žirgai yra susisiekimo ženklas, kai žirgai buvo patikimiausia susisiekimo priemonė ir šiais laikais, kai visų žmogaus sukurtų mechaniškų susisiekimo priemonių jėga matuojama arklių jėgomis, kaip galingumo vienetu. Obelisko pamatuose yra įbetonuoti žemaičių plento metrikai".

Žemaičių plento 60-mečio proga 1999 m. "Kauno restauratoriai" atnaujino paminklą. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šalia paminklo suplanuota įrengti apžvalgos aikštelę, paminklą patraukiant kiek toliau nuo kelio. 2004 m. gruodžio 17 d., perkeliant paminklą, paminklo pamate rasta į medinį apvalų dėklą įdėta žalvarinė kapsulė. Atidarius kapsulę, joje rasta 21 skirtingo nominalo moneta, dauguma iš jų kaltos 1925 m., kitos - 1936 m. bei ant pergamento surašytas aktas, kuriame išvardinti kelio statybai vadovavę inžinieriai. Radinys saugomas Lietuvos kelių muziejuje Vievyje.