Ketvirtasis XX a. dešimtmetis Lietuvoje buvo socialinių įtampų ir augančio nepasitenkinimo laikotarpis. Pasaulinė 1929-1933 m. ekonominė krizė smarkiai paveikė šalies ūkį: žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos krito, o pramoninės prekės neatpigo, todėl ūkininkų padėtis sparčiai blogėjo. 1935 m. nepasitenkinimas virto masiniu protestu - Užnemunėje kilusiu ūkininkų streiku. Vienas dramatiškiausių įvykių įvyko rugpjūčio 27 d. Veiveriuose, kur bandymas iš turgavietės išvaryti nestreikuojančius ūkininkus peraugo į susirėmimą su policija. Įtampa greitai virto smurtu: pasigirdo šūviai, o per riaušes žuvo du streiko dalyviai - Juozas Gustaitis ir Stasys Veiverys, dar keli ūkininkai ir policininkai buvo sužeisti.

Šiandien šį sudėtingą ir svarbų Lietuvos socialinės istorijos epizodą primena Paminklinis akmuo Užnemunės ūkininkų streiko dalyviams. Jis įamžina žmones, kurie, nepaisydami grėsmės, stojo ginti savo teisių ir socialinio teisingumo. Paminklas kviečia prisiminti ne tik tragiškas streiko pasekmes, bet ir platesnį to meto kontekstą - visuomenės pastangas siekti lygesnių ekonominių sąlygų ir laisvės reikšti savo poziciją.