XIX a. Jonavoje ir jos apylinkėse įsikūrė net keli tūkstančiai sentikių, pabėgusių iš didžiosios Rusijos dėl religinių persekiojimų. Čia įsitvirtino jų bendruomenės, formavosi kaimai, buvo pastatytos Perelozų, Rimkų, Baltromiškės cerkvės. Pirmojo pasaulinio karo metu dauguma Jonavos rajono sentikių buvo priversti grįžti į Rusijos gilumą. Taip Jonavos apylinkės prarado nemažą dalį gyventojų, suiro sentikių bendruomenės, išnyko jų kaimai, kuriuos dabar primena iki šiol stūksančios cerkvės. Išnykusiame Perelozų kaime išlikusi viena įspūdingesnių Jonavos rajono sentikių cerkvių, kuri neseniai buvo atnaujinta.

Perelozų cerkvė puošnių formų, gausiai dekoruota. Jos plano struktūra, tūris, išorės formos artimesnės stačiatikių nei sentikių kulto pastatams. Statinio ilgis 21 m, plotis 11,5 m.

Cerkvės pastatą vainikuoja du bokštai. Statinys yra dviejų dalių – cerkvės ir šventiko būsto, sujungtų bendru priesieniu. Cerkvė yra ašinės kompozicijos, labai ištęsto stačiakampio plano. Rytų pusėje yra salė, už jos per visą plotį įrengtas priesienis su dvejomis durimis, vedančiomis į salę, vakarų pusėje – šventiko butas su išsikišusiu mažu prieangėliu. Abi cerkvės dalis pabrėžia virš stogo kylantys bokštai. Maldų salės centrą akcentuoja kresnų proporcijų dvitarpsnis aštuonbriaunis bokštas, vainikuotas palapininiu stogu su svogūnėliu. Šalia jo virš priesienio kyla aukštesnis, grakštesnių proporcijų bokštas – varpinė. Pastaroji trijų tarpsnių, dengta palapininiu stogu su svogūnėliu.

Cerkvės pagrindinį tūrį juosia frizas, papuoštas stilizuotomis tulpelėmis, ir smarkiai išsikišęs karnizas su kiaurapjūviu širdelių ornamentu. Viduje salės erdvę skaido keturi stulpai, laikantys aštuonbriaunį kupolą, apkaltą horizontaliomis lentelėmis. Kupolo perimetrą juosiantis platus profiliuotas karnizas formuoja iliuzinę galeriją.