Jis įrengtas atskiroje kalvoje, labai apardytas ariant ir aikštelėje buvusio trianguliacijos bokšto. Aikštelė apvali, 19 m skersmens, iš vakarų ir šiaurės apjuosta 0,4 m aukščio, 6 m pločio pylimu. Šlaitai vidutinio statumo, 4 m aukščio, viršuje, 2 m aukštyje dirbtinai pastatinti. Vakarų pašlaitėje buvo 0,1 ha ploto papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. Pirmą kartą piliakalnis minimas gan vėlai tik XX amžiaus pirmoje pusėje. Tarpukariu (1918–1940 metais) piliakalnis priklausė Jonui Dobkevičiui, 1935 m. pažadėtas globoti ir saugoti. Uždraudus piliakalnį arti, savininkas dėl to pyko ir raštu kreipėsi, kad vėl būtų leisti ant piliakalnio dirbti žemę. 1940 metais jam leista tai daryti, tačiau nearti daugiau nei buvo ariama iki tol. 1996 metais įregistruotas Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre, 2005 metais pripažintas valstybės saugomu. "Ryto" laikraštis apie piliakalnį 1932 metais rašė (kalba ir skyryba netaisyta): "Piliakalnio kaime yra aukštas piliakalnis, nuo kurio ir kaimas gavęs vardą, jo padėtis tarp kitų kalnų ir kai kurių pievų verčia manyti, kad jis supiltas apsiginimo reikalams." Po daugiau nei 30 metų apie jį jau buvo rašoma taip: "Prie kryžkelės Merkinė – Alytus ir piliakalnis – Nemunaitis stūkso Piliakalnio piliakalni. Jis įrengtas aukščiausioje apylinkės kalvoje. Piliakalnis smarkiai deformuotas, nes prieš karą jo savininkas nukasė pietinį ir šiaurinį šlaitą, kad lengviau būtų arti. Išlikęs nepaliestas tik vakarinis šlaitas. Kalvos viršuje yra ne žymiai įdubusi ovalo pavidalo 20x20 m dydžio aikštelė. Sprendžiant apie išlikusį vakarinį šlaitą, piliakalnis buvo staigiais šlaitais, apie 4 m aukščio. Pylimo žymių nėra. Kultūrinio sluoksnio pėdsakų nei aikštelėje, nei šlaituose nerasta. Piliakalnis laikomas suardytu."

Kadangi piliakalniu susidomėta ganėtinai neseniai, todėl legendų ar padavimų apie jį kol kas sunkiai randama. Alytaus kraštotyros muziejaus darbuotojai 2009 metais žvalgomosios ekspedicijos po Alytaus rajono piliakalnius metu užrašė įdomų pasakojimą apie Piliakalnio piliakalnį: "Buvo miškas, gal dvarininko Muiželio. Piliakalnis buvo miške. Dar penktame dešimtmetyje kelmai matėsi. Piliakalnis Dobkevičiui priklausė, jam uždraudė arti, o kolūkio laikais dar arė, bet vėliau ir kolūkis arti nustojo. Ardavo kitą pusę, ne tą, kur žvyras, o žvyrą, jei kasdavo, tai vietiniai žmonės. Ardavo aplinkui. O stulpą ant kalno tarybiniais laikais pastatė. Apie radinius nieko girdėti neteko, nors pats įvairiais pasakojimais ir tokias dalykais domiuosi. Gal koks kapas? Gyventojai nelaba seniai gyventi pradėjo. Kūrėsi, kai Smetonos laikais žemes savanoriams dalinti pradėjo."