Architektūrinė-plastinė pastato idėja – kubas – konceptualiai įprasmina tvarką, stabilumą, tvirtumą, griežtumą. Ši forma geriausiai atspindi objekto specifiką, sukuria išskirtinai įtaigų, koncentruotą teisėtvarkos institucijos įvaizdį. Vienas iš svarbesnių pastato įvaizdžio formantų – išorinei apdailai naudojamas juodas, poliruotas granitas, kuris kaip natūrali, tauri medžiaga turi pabrėžti vienai iš svarbiausių teisėtvarkos institucijų būtiną solidumo lygį. Ji apgaubia objektą it juoda mantija – prokurorą. Kartu ši natūrali ir tauri medžiaga statiniui suteikia būtiną prestižo lygį. Juoda spalva – teisėtvarkos spalva – konceptualiai papildo bendrą pastato sprendimą.

Griežtos geometrijos, asketiško juodo kubo formos tūrio kompozicijai priešpastatoma veržli, dinamiška pasvirusių langų ritmika, nes ir judėjimas – neatsiejama prokuratūros veiklos pobūdžio dalis. Taip sunkiai, itin stabiliai formai suteikus dinamikos elementų, bendroje kompozicijoje atsiranda vizualinis judėjimas, kaita, ketvirtoji dimensija, statiška forma įgyja jai nebūdingų savybių, aktyvinasi ir tampa hiperpaviršiumi. Čia hiper- su paviršiumi nesudaro binarinio santykio, tai naujas supratimas, kuris apibūdina kompleksišką architektūrinių paviršių būklę.

Ypatingą įtaką idėjos formavimui turėjo objekto paskirtis ir jo vaidmuo socialiniame-politiniame kontekste. Prioritetas buvo teikiamas tikslui išreikšti specifinį Prokuratūros kaip institucijos įvaizdį, paties architektūrinio objekto idėjos ir formos grynumui, aiškumui, proporcijų tobulumui, įtaigumui. Buvo siekiama kokybiško meniškai konceptualaus rezultato, o ne pataikavimo aplinkai, ištirpimo joje. "Juodasis kubas" tarsi išreiškia norą išsiskirti iš aplinkos, nesusilieti su aplinkiniu pilkų pastatų užstatymu ir "užduoti" teritorijai naują tonaciją, skambesį, tapti pauze – juodu tašku, įkūnijančiu tylos paieškas miesto triukšme.

Minimaliomis priemonėmis siekiama maksimalaus įtaigumo, išraiškingumo – sekama šūkiu "mažiau yra daugiau" (Less is more). Čia susilieja griežtumo, paprastumo ir santūrumo sąskambiai. Darbe taip pat buvo naudojamos architektūrinės "frazės", pasiskolintos iš brutalizmo: virš skaidraus cokolinio aukšto "pakibęs" masyvus juodas kubas vizualiai sklendžia ir baugina. Pagrindinis įėjimas yra šiek tiek įgilintas, o jo proporcijos suformuotos taip, kad pasąmoningai kiltų noras pasilenkti ir įstaigos lankytojus apimtų tam tikra baimės bei pagarbumo būsena. Tačiau šis architektūrinio minimalizmo su brutalizmo prieskoniais grynuolis turi vieną trūkumą – beatodairiškas sekimas architektūrine mintimi, jos raiška, antrame plane paliko pastato funkcionalumą ir jis tapo pernelyg formalistinis. Architektas Kęstutis Lupeikis, pastatyta 2008 m.