Tai mitologinė vietovė, tautosakoje minima duobė velniabalės vardu. Vietovė paslaptinga, nes visa kalva išmarginta šaltiniais, versmėmis, akivarais. Trykšta daug šaltinių, kurių vanduo Šafarnios upeliu teka pietų kryptimi (į saulę), patekdamas į Verknę. Pagonybės laikais ši vieta buvo laikoma šventa, čia buvo atliekamos apeigos.