1918 m. susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei, statybose paplito gelžbetoninės konstrukcijos. Tiltams statyti plačiau jos imtos naudoti apie 1930 metus. Pastaruosius objektus projektavo ir statė Vakaruose mokslus baigę žymūs Lietuvos specialistai inžinieriai. V. Rėklaičio suprojektuotas originalios konstrukcijos sijinis santvarinis (su važiuojamąja dalimi apačioje) tiltas per Mūšą – Saločių miestelio įžymybė.
Tarpukaryje abipus Mūšos upės gyvenančius salotiškius sujungiantis tiltas buvo dalimis atvežtas iš Kauno. Tilto statybai panaudotos dvi santvaros iš 1928 m. balandžio 1 d. sugriuvusio Kauno Panemunės tilto (taip kartais "keliauja" dideli ir sunkūs tiltai), o trečioji pagaminta Lietuvoje. Tiltas pradėtas statyti 1929 m. gegužę ir baigtas tų pačių metų lapkričio 1 d. 1933 m. transatlantinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno tragiškam žygdarbiui įamžinti Saločių tiltui buvo suteiktas Dariaus ir Girėno vardas.
Tiltas 111 m ilgio, trijų angų. Kiekviename tarpatramyje – dvi 36 m ilgio santvaros, apačioje kniedėmis sujungtos skersinėmis sijomis. Tilto statybai sunaudota apie 50 t metalo. Mūšos vagoje atramų poliai buvo kalami rankine poliakale. Saločių tiltas buvo labai griežtai prižiūrimas sargo Petro Savicko. O ir patys žmonės labai brangino ir gerbė šį naudingą statinį. Karo metu, 1944 m. vasarį, tiltą bandyta susprogdinti – pažeista pirmos angos santvara, sudegė medinės sijos ir paklotas. Po karo tilto niekas nebeprižiūrėjo, nebuvo jokio sargo. Sunkiasvorės mašinos, traktoriai niokojo medinį tilto grindinį. 1971 m. buvo atliktas remontas – pakeista važiuojamosios dalies medinė danga. 1997 m. tiltas rekonstruotas – medinis tilto paklotas pakeistas gelžbetonine plokšte su mediniais šalitilčiais abiejose pusėse, perdažytos santvaros. Tuomet tiltas buvo iš naujo iškilmingai atidarytas. 2009 m. dar kartą atliktas tilto remontas. 1929 m. pastatytas tiltas per Mūšą tebenaudojamas iki šių dienų. Saločių tiltas yra reikšmingas istorijai ir kultūrai, todėl įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
© Aida Sinkevičiūtė, autc.lt