Nuo 1589 m. buvo įsteigta didžiausia LDK valstybinė žemės valda - Šiaulių ekonomija, apėmusi dabartines Joniškio, Šiaulių, Pakruojo ir Radviliškio rajonus. Šiaulių ekonomija turėjo išlaikyti didžiojo kunigaikščio asmeninį dvarą. Ją valdė Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549-1616), Jeronimas Valavičius (apie 1573-1636). Vėliau Radvilų ir Sapiegų giminių atstovai. Iš 1657, 1682 ir 1738 m. inventorių žinome, jog dvaras nukentėjo per švedų antpuolius ir gaisrus, buvo ne kartą perstatomas ir remontuojamas, statomi nauji ir griaunami seni ūkiniai pastatai. Šiaulių ekonomijos klestėjimas prasidėjo Antano Tyzenhauzo (1733-1785) valdžiusio dvarą 1765-1780 m. laikais. Tuo metu pastatyta didesnė dalis pastatų: rūmai, arklidės, užveisiamas naujas parkas ir sodas. A. Tyzenhauzo pradėtos bei vykdytos reformos ir pertvarkymai nebuvo įgyvendinti iki galo. Po trečiojo Lietuvos-Lenkijos valstybės padalinimo Carinės Rusijos imperatorė Jekaterina II Šiaulių ekonomiją su centriniu dvaru atidavė savo favoritui Platonui Zubovui (1767-1822). Šiaulių miesto ir Didždvario valdymas tapo glaudžiai susijęs su Zubovų gimine iki pat XX a. pr. 1822 m. mirus Platonui Zubovui, Šiaulių ekonomiją kurį laiką valdė jo brolis Valerijonas bei šio vaikai Aleksandras ir Platonas Zubovai. 1827 m. Šiaulių ir Joniškio dalis paveldėjo Platono Zubovo brolis, Carinės Rusijos kariuomenės generolas majoras Dmitrijus Zubovas (1764-1836). Vėliau jo sūnus Nikolajus Zubovas (1801-1871), Nikolajaus Zubovo sūnus Nikolajus Zubovas (1832-1898), Nikolajaus Zubovo sūnus Vadimiras Zubovas (1862-1933). Zubovų valdymo metu rūmai XIX a. II p. perstatyti pagal klasicizmo stilių, ūkiniai pastatai pertvarkyti, pritaikyti gyvenamajai arba visuomeninei paskirčiai. Dvaro centras užstatytas kompaktiškai su ovalo formos kiemu. Parkas perplanuotas remiantis laisvo angliško parko planavimo principais. Sklype, esančiame nuo parko šiaurės vakarų pusėje, suformuotas vaismedžių sodas. Nuo sodo parką skyrė Kaštonų alėja. Spaudos draudimo metais Didždvaris buvo tapęs vienu iš kontrabandos iš Rytprūsių atgabentos spaudos lietuvišku šriftu paskirstymo punktu. 1921 m. parkas ir Kaštonų alėja oficialiai padovanoti Šiaulių miesto savivaldybei. Zubovams nustojus Didždvaryje gyventi, pastatai buvo rekonstruoti ir pritaikyti įstaigoms. 1924 m. iš viso buvo 38 pastatai. 1926 m. tiesiant toliau Aušros al., nugriauti nebenaudojami Ekonomijos rūmai, o 1934 m. dvaro vartai. Po II Pasaulinio karo rūmuose be mokytojų seminarijos buvo įsikūrę visos miesto mokyklos: berniukų, mergaičių ir suaugusiųjų gimnazijos. Čia veikė medicinos ir kitos mokyklos. 1958 m. įrengta viena piešimo auditorija, vėliau 1978 m. tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute įsteigus piešimo ir darbų fakultetą, rūmuose įsikūrė šis fakultetas. Buvusių arklidžių pastatas rekonstruotas ir pritaikytas teismo rūmams. Buvusiame dvarą aptarnaujančio tarnų name po rekonstrukcijos įsikūrė visuomeninės organizacijos.