Kapinės susideda iš trijų dalių: katalikų, stačiatikių ir laisvamanių. Manoma, kad kapinėse masiškai pradėta laidoti 1831 m. mieste siautusios choleros metu. Vienas iš seniausių antkapinių paminklų yra ant kapinių senosios dalies aukštumos, netoli buvusios koplyčios. Plokštėje nurodyta mirimo data – 1801 metai.

Viena iš seniausių kapaviečių grupių – šeimyniniai rūsiai. Jų gana daug išliko Senųjų kapinių kalnelio šlaituose, aplink buvusią koplyčią. Kadangi beveik nėra išlikusių užrašų ant rūsių fasadų, galima tik spėti, kad pirmieji rūsiai galėjo būti įrengti XVIII–XIX a. sandūroje, o didžioji jų dalis buvo įrengta XIX a. antroje pusėje.

1905 m. kapinės jau buvo perpildytos ir 1908 m. buvo išplėstos į ežero pusę. Kapinėse oficialiai nebelaidojama nuo 1959 m.