Šilutiškių vadinamas Ligoninės arba Geltonasis tiltas eina per Šyšos upę mieste, krašto kelyje Šilutė-Rusnė (Lietuvininkų ir Rusnės gatvių jungtis), tiltas turi istorinę, techninę vertę. Tiltą projektavo inžinierius Fabianas. Šilokarčemoje pradėjus statyti uostą, atsirado poreikis pastatyti tiltą per Šyšos upę. Pastatytas XX a. pradžioje jis padidino vietovės komunikacinę svarbą, sujungdamas iš kelių kaimų susiformavusią Šilutę su tuo metu labai reikšminga Rusnės sala. Atspindi ano šimtmečio tiltų statybos ypatumus, kokybę ir Klaipėdos krašto madas. Pastatytas valstybės lėšomis.

Tilto pamatai ir atramos – akmeniniai, perdanga (laikančioji konstrukcija) – plieninė arka. Pastaruosius keliasdešimt metų arkos nudažytos geltonai. Kniedytos konstrukcijos parodo to laiko statybos kultūrą. Tilto ilgis 40 m, plotis 5 m, aukštis 3,5 m. Iš abiejų tilto pusių įrengti šalitilčiai (pėsčiųjų takai) su 1 m aukščio turėklais. Tai Šilutės senamiesčio urbanistikos paminklas.

Arkiniai tiltai - vieni iš seniausiai žinomų tiltų konstrukcijų tipų. Racionali apybrėžos forma (dažniausiai kvadratinė parabolė) lemia šių konstrukcijų racionalų įrąžų pasiskirstymą. Veikiančios simetrinės apkrovos arkoje sukelia tik gniuždymą. Nedidelis lenkiamasis momentas atsiranda tik dėl asimetrinių apkrovų poveikio. Dėl tokios elgsenos ypatumo arkoms sunaudojama santykinai mažai plieno, nors yra perdengiami gana dideli tarpatramiai.