Priešais bažnyčią, miestelio aikštėje, stovi bronzinė Švč. Mergelės Marijos statula. Joje Marija vaizduojama nuleistomis ištiestomis rankomis, po kojomis – žemės rutulys su žalčiu. Šie elementai ikonografijoje rodo ją esant artima Švč. Mergelės Marijos Maloningosios tipui. Iš nuleistų Marijos rankų sklindantys malonės spinduliai suvokiami kaip Marijos teikiamos malonės, prašymų išsipildymo simbolis. Pati skulptūra pastatymo metu buvusi balta (bronzinė nuo 2008 m.).

Šaltiniai byloja, kad iki 1909 metų prieš parapijos bažnyčią buvo tuščia aikštė. 1908 metais išgirdęs, kad priešais šventorių caro valdžia ruošiasi pastatyti cerkvę, klebonas Marcijonas Jurgaitis nupirko šią aikštę, aptvėrė ją tvora, aplink apsodino medeliais, iš Petrapilio parvežęs špižinę baltai tinkuotą Dievo Motinos statulą "pastatė ją sodnely". Tačiau šis kun. Jurgaičio Šiluvai padarytas kultūros darbas nepatiko carinės Rusijos valdžiai, nes klebonas "na publičnoj ploščiadi Čudatvornuju Božiju Mater" (viešoje aikštėje stebuklingą Dievo Motiną) pastatė. Valdžia pasiuntė pranešimą pristavui. Tačiau, klebonui paaiškinus, kad jis pastatęs savo sodnely ne "Čudatvornuju Božiju Mater", bet paprastą statulą iš Petrapilio, iš Navickio liejyklos, viskas nurimo.

Išlikę žinių, kad klebonas M.Jurgaitis buvojau iš anksčiau numatęs šioje aikštėje Marijos apsireiškimų Lurde 50-ies metų jubiliejaus proga pastatyti Lurdo grotos Švč. Mergelės Marijos statulos kopiją. Lietuvoje pirmosios Prancūzijos Lurdo pavyzdžiu įrengtos vietos atsirado 1898–1900 m. Palangoje, o 1908 m. – Plungėje ir Šiluvoje. Tad pastatytoji skulptūra liaudies imta vadinti Šiluvos Lurdu. Pamaldumo jai tradicija betarpiškai susieta su apsireiškimų istorija Lurde (Lourdes) ir Šiluvoje.

Ši Švč. Mergelės Marijos statula Šiluvoje aikštėje priešais bažnyčią maldininkų buvo gausiai lankoma ir išstovėjo iki 1960 metų.

Pirmosios sovietinės represijos Šiluvoje pasireiškė nuo 1958 metų. Sekdamas 1958 m. Maskvos nurodymu dėl šventų vietų išnaikinimo, 1959 m. balandžio mėn. 20 d. LKP CK biuras priėmė nutarimą, kuriame buvo numatyta, kaip sumažinti tikinčiųjų antplūdį per didžiuosius atlaidus į Šiluvą. Mietelis buvo visaip menkinamas, netvarkomas. Apie 1960 metus sovietų valdžia įsakė Švč. Mergelės Marijos statulą pašalinti. Ji buvo nukelta į kapines prie Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje koplyčios, o toje vietoje, kur ji stovėjo, pastatytas paminklas (plokštė) "už Tarybų valdžią žuvusiems šiluviškiams".

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, 1991 m. plokštė perkelta į kapines, o 1992 m. priešais baziliką aikštėje buvo sugrąžinta Švč. Mergelės Marijos statula.

2008 metais, minint Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400-ųjų metų jubiliejų, Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus, SJ iniciatyva ši statula buvo tiksliai perlieta iš bronzos ir pastatyta senosios vietoje. Ji aikštę papuošė Jubiliejaus išvakarėse, paskutinį rugpjūčio sekmadienį, švenčiant Padėkos už laisvę šventę.

Senąją bandyta restauruoti, tačiau paaiškėjo, jog skulptūra gali visiškai suirti. Todėl senoji Marijos statula, prie kurios buvo prisilietę milijonai maldininkų, prašydami užtarimo ir malonės, buvo konservuota ir dabar stovi Jono Pauliaus II namų apatinėje salėje.