Piliakalnis lokalizuojamas dešiniajame Virvytės upės krante, dabartinės Janapolės apylinkėse nusausinto Biržulio ežero vakarinėje pakrantėje. Šiose teritorijose pirmieji gyventojai įsikūrė dar mezolite. Tam laikotarpiui priskiriama ir Širmės kalno 3 mezolito stovykla. Vėlyvajame neolite ir žalvario amžiuje šiose vietose žmonių gyventa ypač tankiai. Čia rasta 12 to laiko žvejų gyvenviečių ir 1 laidojimo vieta Patilčio kaime.

Širmės kalnas – kelių kalvų masyvo viršūnė. Viso masyve aptikta 4 akmens amžiaus gyvenvietės, I tūkst. antros pusės įtvirtintos gyvenvietės pėdsakų, ir kitų radinių: daug ir įvairialaikės metalų laikotarpio keramikos, geležinių kirvių, Aleksandro 1492 – 1506 denaras. Pagal šiuos radinius daroma išvada, jog čia XII – XVI a. buvusi senųjų Viržuvėnų pradžia.

Į rytus nuo Širmės kalno rastas visas kulto kompleksas, priskiriamas tam pačiam laikotarpiui. Tai už 800 m stūgsiantis įspūdingas Alkakalnis, taip pat netoliese esantis Stabinės kaimas – kaip spėjama – sakralinė vieta (tradiciškai pagonišką kulto vietą turėtų sudaryti 3 komponentai). Apie šių teritorijų sakralinę paskirtį liudija ir jų ankstesnis pavadinimas – Stabakūlio laukas ("kūlis" žemaitiškai reiškia akmenį), o į pietryčius nuo Alkakalnio esančios pievos vadinamos Alkalėmis. Negana to, vos už 800 m į rytus nuo Alkakalnio rasime ritualinį Duonkalnio kompleksą, egzistavusį apie 2000 m. Visi šie faktai leidžia manyti čia buvus senųjų Viržuvėnų kulto centro.