Šioje vietoje: Vitalija Kurtinaitienė - Atminties mechanizmai.

Dvi galvos iš vieno kūno sujungtos vamzdeliu ir dar neaiškus mechanizmas. Beveik kaip "Gubernijos" alaus darykloje sujungtos didžiulės cisternos, kuriose iš skirtingų ingredientų verdamas vientiso skonio gėrimas.

O koks mechanizmas iš skirtingų istorijos faktų mums gamina pasakojimus?

Šiame darbe – laikrodžio ir spynos hibridas. Laiko vaške įsispaudusius istorijos liudininkus visai netoli šios vietos rado archeologai. Tai buvo Zubovų dvaro ūkinė duobė.

O duobėje įvairiausių, rodos, nereikalingų daiktų sankaupa. Bet jeigu randame raktą, jie turi ką papasakoti. Visi archyvai, muziejų saugyklos irgi greičiausiai liktų tokiomis daiktų sankaupomis, bet žmogaus atmintis ir vaizduotė per istoriją susikaupusius artefaktus apdirba, perleidžia savo vamzdeliais ir gamina pasakojimus apie tai, kas atskirus žmones jungia į vieną bendruomenės kūną, į tai, ką vadiname "mes"?

Reikia tik rakto vaizduotei prisukti ir vamzdeliais ima tekėti vaizdai iš šitų vietų.

Štai du Aleksandros Zubovos vaikai pasikinkę ponį iš vieno gimnazisto buto pro žandarus gatvėse gabena knygas į mamos kambarius rūmuose. Kas būtų, jeigu žandarai sustabdytų? Kas žino, bet už lietuviškų knygų platinimą tada galėjai ir į kalėjimą, ir į Sibirą iškeliauti.

Štai ana ten buvusiose dvaro arklidėse Aleksandra įkuria vaikų prieglaudą.

O ten, už parko, girdite Žemės ūkio parodos garsus.

Bet kai kasamės po istorijos duobę, kartais galva skyla pusiau kaip ir šiame Vitalijos Kurtinaitienės kūrinyje ir reikia vamzdelių kontrastams sujungti.

Juk Platonas Zubovas, pirmasis iš Zubovų atsikėlęs čia ir paleidęs savo giminės istorijos mechanizmą, aktyviai dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos padalinime. Bet štai dabar esame šalia Polifonijos koncertinės salės. Polifonijos choras kūrėsi atlikdamas LDK laikų kompozitorių kūrinius. Menas sukuria tai, ko nepadalinsi, ko neišdraskysi ir kas mus visada sies nematomais vamzdeliais.

Keliaujam ieškoti rakto savo atminties mechanizmui.