Kaip skelbia užrašas po Aleksandros Zubovienės portretu Didždvario gimnazijoje EX NIHILO NIHIL FIT. Niekas iš niekur neatsiranda. Šiaulių dailės galerija kviečia į pasivaikščiojimą, kuris gimė iš miesto istorijos, kultūros ir menininkų vaizduotės jungties. Tai unikaliomis istorijomis praturtintas požeminio meno nuotykis, miesto grindinyje atsivėrusios jo paslaptys.
Aušros alėjoje ir Vilniaus gatvės bulvare, išsislapstė devyni meno kūriniai – slapukai. Nuskenavus QR kodą, jie prakalba rašytojo Rimanto Kmitos parašytais tekstais.
Šioje vietoje: Simona Bagdonaitė Gubinienė - Kosminiai žaidimai.
Kosminiai žaidimai yra amžini. O mūsų kaukės – laikinos. Tai mes juokdariai, tai profesionalai, kai kam visą gyvenimą išliekame vaikai, o kai kam – nevykėliai.
Kažkada šį dvarą valdė Platonas Zubovas. Jis taip pat turėjo daug kaukių: generolas anšefas, grafas, valstybės ir karo veikėjas, taip pat ir imperatorienės Jekaterinos II favoritas. Ir svečiuodamasis pas imperatorienę jis nusiimdavo visas kaukes ir valandų valandas leisdavo aitvarus iš rūmų. Aplinkiniai sakydavo: "Tuščias ir vaikiškas užsiėmimas, netinka jums, jūsų šviesybe, tokie žaidimai."
"Ot ir ne, aš čia mokslui duomenis kaupiu, aš kaip ir aš, kaip Bedžaminas Franklinas, Bartolomejas Jakopas Bekaris ar Džozefas Prisltis aiškinuosi, kaip iš aitvarų išgauti elektros energiją", – atšaudavo jiems Platonas Zubovas, jeigu ne balsu, tai bent jau mintyse.
Žmonės traukė pečiais, nerimta grafo ir generolo kaukė. O mes pažiūrėkime į šitą Platono dvarą. Ar matote virš jo aitvarus? Ar matote, kaip du sunkūs grifonai pakyla nuo laiptų įėjimo? Platono aitvarai plazdena, o du grifonai suka ratus virš rūmų pasikinkę Saulę. Kosminiai žaidimai virš Šiaulių. Ir koks tuo metu buvo Platono veidas? Gal panašus į kažkurį iš šių Simonos Bagdonaitės-Gubinienės sukurtų, gulinčių jums po kojomis?