1822 m. dvarininkas M. Gauronskis Šlavantuose pastatė koplyčią, kuri 1880 m. buvo išardyta ir perkelta į Šventežerį. 1919 m. kunigas Juozas Galeckas nupirko Šlavantų dvarą, o sekančiais metais įkūrė parapiją (iš Lazdijų, Šventežerio ir Veisiejų parapijų dalies kaimų) . 1921 m. iš dvaro kluono kunigas Juozas Galeckas pastatė dabartinę bažnyčią. 1938 m. įsimetus medienos grybui, dalis pastato perstatyta.

Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia ne kartą remontuota: pertvarkyti altoriai, pakeistos viduriniosios navos lubos, dekoruotas vidus, sienos apkaltos lentomis. Bažnyčia stovi atviroje, lygioje, beveik neužstatytoje vietoje, stačiakampiame šventoriuje. Ilgas, neaukštas stačiakampis pastatytas yra trijų navų. Meistro A. Sorakos darbo didysis altorius neogotokinis, šoniniai – orderinių formų. Virš prienavio esąs vargonų choras aptvertas pjaustinėtų lentų tvorele.