Šaltinio duburio skersmuo 15 ir 17 metrų. Šaltinio krantai priemolingi, padengti velėna. 1961 m. jo debitas buvo 540 l/s. Tai būta paties veržliausio Lietuvos šaltinio. Tačiau 1961 m. atlikus melioracijos darbus, jo galia sumažėjo iki 14 l/s. Šaltinio debitas nėra pastovus, svyruoja 130–540 l/s, o po labai sausringų laikotarpių būna gerokai mažesnis, kone lygus nuliui. Šis šaltinis tai Smardonės upelio pradžia.

Į Smardonės šaltinį vanduo atiteka iš sukarstėjusių Tatulos svitos uolienų, jis kartokas gerti, turi silpną sieros vandenilio dujų, papuvusio kiaušinio kvapą. Šis vanduo nedidelės bendros mineralizacijos, kietas, kalcio sulfatinis. Šaltinio vandens sudėties pirmuosius tyrimus yra atlikęs ir 1816 m. rezultatus paskelbęs Theodoras Grotthussas – Pakruojo rajono Gedučių dvare gimęs ir gyvenęs elektrochemijos mokslo pradininkas.