Sprūdės piliakalnis, tarsi paslaptinga piramidė, paryškinanti gražiausias Žemaitijos aukštumas, primena mūsų ainių – baltų turiningą ir šlovingą praeitį kovose dėl žmogaus vietos po saule. Istorikų ir archeologų nuomone, piliakalnis priskiriamas "parako gadynei" – kovų su kryžiuočiais periodui. Piliakalnio teritorija apima 26 ha. Čia išlikę gynybiniai grioviai, iki keturių metrų aukščio pylimų pėdsakai, atsekamas senasis įvažiavimas į pilį. Padavimai byloja, jog čia stovėjusi medinė kunigaikščio Sprūdeikio – Lietuvos karaliaus Mindaugo brolio pilis, po kuria buvo įrengti rūsiai – slėptuvės. Užrūstinęs Karalių, kunigaikštis Sprūdeika pabėgęs į Žemaitiją ir čia, savo valdose, ant Sprūdės kalno – saugiausioje ir geriausiai apžvelgiamoje vietoje – įkūrė pilį, tačiau brolio pyktis buvo klastingesnis – surado jį ir čia.

Iki Varnių regioninio parko direkcijos įkūrimo piliakalnis buvo visiškai paskendęs želdinių sąžalyne, jo nesimatė važiuojant Pavandenės – Janapolės vieškeliu. Vėliau atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimai atidengė dalį pilies kalvos su išlikusiais galingais pylimais ir grioviais. Įrengtas 3,5 m pločio ir 320 m ilgio žvyro dangos privažiavimas prie piliakalnio, automobilių stovėjimo aikštelė 675 kv. m., mediniai laiptai, mediniai ornamentuoti stulpai, takai, informacinis stendas, apžvalgos aikštelė 73 kv. m. piliakalnio viršūnėje, atokvėpio aikštelė, suolai.