Stirnių piliakalnis archeologų kol kas netirtas, bet iš jo gynybinių įtvirtinimų sprendžiama, kad jis įrengtas prieš 1,5 tūkst. metų. Labai įdomi Stirnių piliakalnio atradimo istorija.Ilgą laiką piliakalnį nuo praeivių akių slėpė medžiai. Tik 1995 m. išaiškinta, kad ši įspūdinga kalva – piliakalnis. Tuomet Saidės upelio pakrantes tyrinėjo gamtininkas Ričardas Kazlauskas. Kalno šlaite jis pastebėjo įspūdingą akmenį, kuris jam pasirodė primenantis dubenuotą akmenį – senovės aukurą. Beieškant aukurą naudojusių žmonių gyvenamos vietos ir buvo surastas iki šiol nežinomas piliakalnis. Archeologai, apžiūrėję akmenį, nustatė, kad įdubos ant akmens yra natūralios, nepanašios į aukurų dubenis. Tačiau buvo pastebėta, kad šventvietę primenanti vieta yra prie upelio esančioje pievelėje, tarp senųjų ąžuolų. Čia esantys akmenys išsidėstę ratu. Ar iš tiesų čia buvo piliakalnyje gyvenusių žmonių šventietė, galbūt patvirtins būsime archeologiniai tyrimai.

Dar prieš patvirtinant čia esant piliakalnį, gretimų kaimų žmonės pasakojo, kad ant šio kalno, tais laikais, kai Trakai buvo Lietuvos sostinė, buvusi pilis.Stirnių piliakalnis archeologų kol kas netirtas, bet iš jo gynybinių įtvirtinimų sprendžiama, kad jis įrengtas prieš 1,5 tūkst. metų. Piliakalniui parinkta gamtinių kliūčių gerai apsaugota vieta. Aukštumos kyšulį iš šiaurės saugo Neries upės, iš pietų – Saidės upelio vandenys, taip pat statūs ir aukšti jo krantų šlaitai. Siekdami labiau įtvirtinti pilies vietą, kalvos viršutinę dalį statytojai nukasė, taip dirbtinai pastatindami šlaitus. Lėkštesniame šiaurvakariniame aukštumos kyšulio gale buvo suplūktas gynybinis pylimas, o šlaito viršutinėje dalyje įrengta terasa. Šlaite dar buvo iškasti du gynybiniai grioviai, tarp jų supiltas antras gynybinis pylimas. Silpniausiai gamtos apsaugota buvo pietrytinė piliakalnio pusė, kur iškyšulys susisiekė su aukštuma. Piliavietė šioje vietoje nuo aukštumos buvo atskirta perkasa, pastatinus piliakalnio šlaitą ir įrengus unikalią keturių gynybinių pylimų ir griovių gynybinę sistemą. Pylimams panaudotos ne tik iš griovių iškastos žemės, bet ir dideli, iki 1,2 m.