Dvaro teritorija nuo XVI a. buvo žinoma kaip karališkojo dvaro žemė, o iki šių dienų išlikę dvaro rūmai pastatyti apie 1825 m. Puošnus klasicizmo stiliaus architektūros ansamblis Neries pakrantėje iki XIX a. vidurio garsėjo kaip vienas iš Vilniaus kultūros židinių. Sovietinės okupacijos metais nacionalizuoto dvaro teritorija tapo vieta, kurioje buvo slepiami represinių struktūrų nusikaltimai. 1944–1947 m. čia buvo slapta užkasti NKGB–MGB vidaus kalėjime ir Vilniaus apylinkėse nužudyti antisovietinio ginkluotojo pasipriešinimo kovotojai ir jų vadai, dvasininkai, 1941 m. Birželio sukilimo dalyviai, Armijos Krajovos kovotojai ir kiti asmenys, neįtikę sovietiniam totalitariniam režimui.

Atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, dvaro teritorijoje buvo rasti 724 žmonių palaikai, kurie dabar ilsisi memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume.