Dvaras minimas jau 1796 m. Rūmai buvo mediniai, priklausė Valavičiams. XVII a. vedybų keliu dvaras perėjo į kitas rankas, jį valdė Radvilos, Burbos, Pšeciševskiai. XIX a. šalia dvaro, prie Gryžuvos upės, įkurtas mišrus parkas. 1866 m. Izidorius Riomeris (1843–1910) vedė tėvo draugo dukterį Celiną Pšeciševskaitę ir dvaras perėjo Riomeriams. Tarpukariu dvaras priklausė Riomerių giminei. 1923 m. dvaro žemė išdalinta, šalia dvaro įsikūrė Tytuvėnėlių kaimas. Paskutinis dvaro valdytojas buvo Eugenijus Riomeris (1871–1943).

Tarybiniais metais senieji pastatai tinkamai nebuvo prižiūrimi, sunyko. Teritorijoje pastatyta naujų statinių. 1958 m. dvaro parkas pradėtas saugoti valstybės, 1986 m. paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu. Iki šių dienų iš dvaro rūmų išliko apgriuvę rūsiai, tebestovi sūrinė ir tvartas. Parke išliko liepos, klevai ir kaštonai, yra liepų, klevų ir uosių alėja.