Užunevėžių kaimas minimas 1744 m. Vilniaus vyskupijos sinodo sąrašuose. Tada priklausė Skiemonių parapijai. 1923 m. buvo 26 sodybos ir 121 gyventojas. Iki sovietų okupacijos kaimui priklausė 400 ha žemės. 1924 m. kaimas išsiskirstė vienkiemiais. 1920 m. įsteigta pradžios mokykla. Vėliau jos reikalams iš šio kaimo kilęs žinomas valstybininkas inžinierius Steponas Kairys paskyrė 8000 litų auką. Buvo įkurta Užunevėžių parapija.

1937-1940 metais aerchitekto Karolio Reisono projektu statyta medinė bažnyčia, padedant inžinieriui Banėnui, yra originali, nebe tradicinė. Priekinis bokštas yra masyvus, su daug angų ties varpais. Jo stogelis yra mansardinis, su laužytu piramidiniu šalmu. Visi langai labai dideli, arti vienas kito, tad vidus gerai apšviestas. Gale pristatytos žemos zakristijos. Statmenai apmuštų sienų briaunos, karnizai ir langai dažyti baltai. Lubos plokščios. Presbiterijos sienoje, virš didžiojo altoriaus yra kryžiaus formos langas, kokio niekur kitur neteko matyti. Altorius papuoštas smulkiais pseudogotikiniais pinakliais. Panašaus stiliaus yra ir skiriamoji baliustrada. Vidiniai sienų paviršiai apmušti gulsčiomis lentelėmis.

Bažnyčia buvo pašventinta 1940 m. rudenį, jau bolševikams užėmus Lietuvą. Nuo 1981 m. Užunevėžių parapija nuolatinio kunigo nebeturėjo. Ją aptarnavo Kurklių, dabar Kurklių ir Kavarsko klebonas.