Velžių piliakalnis stūkso Šeduvos miesto seniūnijai priklausančiame Velžių kaime, Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje. Piliakalnis įrengtas Arimaičių ežero pietiniame krante (dabar tvenkinys) ir, remiantis atliktais archeologiniais tyrimais, datuojamas II tūkst. – I tūkst. prieš mūsų erą pradžia. Piliakalnio aikštelė apvali, 25 metrų skersmens. Jos šiauriniame ir rytiniame krašte yra 1,5 metro aukščio, 15 metro pločio pylimas. Rytinis 4-5 metrų aukščio šlaitas leidžiasi į 20 metrų pločio, 2 metrų gylio griovį.

Padarius piliakalnio pylimo pjūvį, nustatyta, kad jis supiltas per 3 kartus iš smėlio – žvyro sluoksnio. Bendras pylimo sluoksnių storis siekė 2,8 metro. Pylimo papėdėje buvo 12 metrų pločio, 1,6 metrų gylio griovys. Pačioje aikštelėje aptiktos 3 keturkampių ilgų pastatų vietos. Papilyje, ištyrus 100 m2 plotą, rastas židinys.

Pasak Radviliškio krašto žmonių padavimų, surinktų Lietuvos archeologijos draugijos narių, ant Velžių piliakalnio stovėjusi bažnyčia, kuri prasmegusi į žemę, esą dar ir dabar kartais girdėti iš po žemių skambant jos varpus. Kažkas mėginęs kasti piliakalnį, bet kitą dieną viskas buvę užversta. Žmogus vėl kasęs, bet jo darbas nuėjęs veltui. Žmogus įtaręs kažkokių šmėklų darbą, persigandęs ir liovęsis kasęs.