Dvaras minimas XVIII a. antrosios pusės dokumentuose (1782, 1784 m.). Tuo metu priklausė ponui N. Ragožai. 1782 m. ponas, gavęs Vilniaus vyskupijos leidimą, savo dvare pastatė koplyčią. 1807 m. dvarą valdė grafas Liudvikas Pliateris, kuris tais pačiais metais pastatė naują koplyčią. Dvarą imta vadinti Pšijazn (lenk. "draugystė"). XIX a. antrajame ar trečiajame dešimtmetyje dvarą įsigijo Jonas Kaminskis, vėliau Vidiškes iš jo paveldėjo Ignotas Kaminskis. Dvaro klestėjimo laikotarpiu dvare buvo devyniolika ūkinių ir gyvenamų pastatų: vienaaukščiai mediniai klasicistinio stiliaus bruožų turintys dvaro rūmai, šeši dvaro darbininkų gyvenamieji namai, malūnas, pirtis, daržinė, penki tvartai, kluonas, kalvė, svirnas, ledainė. 1940 metais dvaras buvo nacionalizuotas, priklausė kolūkiui, o dalis buvusių dvaro žemių visai šalia sodybos atiteko sodininkų bendrijai.

Dabartinis dvaro savininkas, padedamas projektuotojų, tyrėjų ir restauratorių, atliko archeologinius, architektūrinius, polichrominius tyrimus. 2006 m. daug buvo atlikta nemažai išorės ir vidaus restauravimo darbų, bet įvyko nelaimė – beveik baigiantis darbams kilo gaisras, niekais pavertęs daugelio specialistų pastangas. Darbus teko pradėti iš naujo. Nesudegusioje dvaro dalyje po keletu tinko sluoksnių specialistai aptiko freskų nuotrupų, o kasinėdami aplinką atrado apdegusių interjero ir fasado detalių. Restauratoriai atkūrė parketą, laiptus, krosnis, konservavo dvaro sienų puošybos fragmentus. Kultūros paveldo departamentas svarsto galimybę iš dalies kompensuoti privačiomis lėšomis atliktus konservavimo restauravimo darbus.

Šiuo metu dvaras privatus, o jo savininkas Kęstutis Mozeris vėl priima svečius ir siekia, kad Vidiškių dvare vyktų aktyvus kultūrinis gyvenimas, kad architektūrinis kompleksas būtų atviras visuomenės lankymui.