Pietiniame Druskininkų pakraštyje įkurtame Vijūnėlės parke galima rasti visko. Beveik pusę ploto užima tvenkinys su smėlio paplūdimiu, dušais, tinklinio aikštele, kavine. Šiltuoju metų laiku tai mėgstamiausias ilgų pasivaikščiojimų maršrutas, mat čia galima atsikvėpti ant suolelio, yra kur pažaisti vaikams, pasigrožėti pamiške ir gėlynais.

Viena iš smagiausių vietų fotografuotis visuose Druskininkuose – parko viduryje stovinti skulptūra, vaizduojanti du kaktomis susirėmusius avinus. Šalia jos nuolat išvysite kaktas suglaudusius besifotografuojančius poilsiautojus.

Dviračių ir pėsčiųjų takai parke vingiuoja apie 4,5 km, jie jungiasi su Druskonio ežerą supančiu taku. Ypatingai rekomenduojame atvykti į parke rengiamą kasmetinę pavasario šventę "Tu ateik į pasimatymą", kada aplink pražysta sakurų alėja, o parko vejos pasipuošia šimtais tūkstančių narcizų žiedų.

Įdomi ir upelio bei parko pavadinimo kilmė. Druskininkų krašto istorikas Vytautas Valentukevičius teigia, kad tokio žodžio kaip Vijūnėlė apskritai nėra, yra tik Vijūnas ar Vijūnėlis. Dėl šio nesusipratimo kaltas apylinkių gyventojų polinkis iškreipti vietovardžius. Apie Vijūnėlį, jaunikaitį iš svetimos šalies, pasakojamos net kelios legendos. Jis per klaidą įsimylėjo dvi labai panašias seseris, Druskio Jono dukteris, mat negalėjo jų atskirti. Visgi arčiau prie širdies buvo gražuolė jaunėlė, o tai tėvui nepatiko. Jis uždraudė įsimylėjėliams matytis, jaunikaitis išvyko, o mergelė galbūt nuskendo toje vietoje, kur šiandien yra Meilės sala, arba, pasak kitų legendų, iki šiol vardu šaukia mylimąjį. Jos tėvo Druskio Jono namai pavadinti Druskoniu.